- granata
- granata statusas T sritis Gynyba apibrėžtis Sprogstamasis šaudmuo kariams kauti ir karo technikai naikinti artimajame mūšyje. Granatos skiriamos: pagal naudojimo būdą –rankinės, šautuvinės ir ↑granatsvaidžio granatos (iki XX a. vid. buvo naudojamos ↑artilerinės granatos); pagal paskirtį – priešpėstinės, prieštankinės, padegamosios ir specialiosios (dūminės, šviečiamosios, signalinės, cheminės ir kt.). Granatą sudaro korpusas, sprogstamasis užtaisas ir sprogdiklis (degtuvas). Pirmasis rankinės granatos konstrukciją ir gaminimo būdus aprašė 1523 m. B. Della Vale. XVI a. pr. buvo pradėtos gaminti pirmosios rankinės granatos iš geležies, ketaus ar vario; jos turėjo medinį vamzdelį su paraku tam tikrą laiką degti. Granatos plačiai pradėtos naudoti tik XVIII a. pab., kai atsirado granatinis pabūklas. Nuo to meto granatomis vadinami ir apvalieji sprogstamieji patrankų ir bombų sviediniai. Pradėjus XIX a. vid. graižtvinėje artilerijoje naudoti pailgus sviedinius, granata virsta beveik universaliu sviediniu. atitikmenys: angl. grenade rus. граната ryšiai: dar žiūrėk – artilerinė granata dar žiūrėk – granatsvaidžio granata
Artilerijos terminų žodynas – Vilnius: Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija. Eugenijus Kisinas, Generolo Jono Žemaičio Lietuvos. 2004.